Med. dr. Odontologė Rasa Račienė.
Noriu pasidalinti puikiu straipsniu, kuriame med.m. dr. Rasa Račienė pasakoja apie vaikiškas dantų pastas:
“Šiuo metu žiniasklaidoje pastebime suintensyvėjusį neigiamą požiūrį į fluoridus. Todėl visai nestebina, kai tėvai, pirkdami vaikams dantų pastas, kaip sveikesnes renkasi fluoridų neturinčias. Stebina tik tai, jog pasitaiko atvejų, kai vaikų dantis valyti su fluoro neturinčiomis pastomis rekomenduoja patys gydytojai odontologai. Tiek žiniasklaidos, tiek kai kurių gydytojų odontologų argumentai – fluoras kenksmingas vaiko organizmui. Pavyzdžiui, yra teigiama, kad fluoras patekęs į organizmą veikia kaip toksinas ir sukelia apsinuodijimus.
Negalima paneigti, jog per dideli fluoro kiekiai sukelia dantų ir skeleto fluorozę. Tačiau tai būdinga tik žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kuriose padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje. Moksliniai tyrimai rodo, kad kaulų pokyčius gali sukelti kasdien gaunama 2–8 mg fluoridų dozė . Tyrimai, atlikti Lietuvoje, parodė, jog 66 proc. 12 metų vaikų, gyvenančių vietovėse, kuriose padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje(1,7– 2,2 ppm), buvo diagnozuota dantų fluorozė. Ūmus apsinuodijimas fluoridais –labai retas reiškinys. Askaičiuota, kad mirtina fluoridų dozė yra 35–70 mg kilogramui svorio. 70 kg sveriančiam suaugusiajam reikėtų praryti 5–10 g natrio fluorido, 15 kg svorio vaikui – 1–2 g .
Seniai yra nustatytas ryšys tarp fluorido jonų koncentracijos geriamajame vandenyje ir dantų ėduonies. Minimali efektyvi fluorido jonų koncentracija geriamajame vandenyje – 0,5 mg/l. Nustatyta, kad dantų ėduonies paplitimas yra 30–40 proc. mažesnis tarp vaikų, kurie bent kelerius metus gyveno vietovėse, kur fluorido jonų koncentracija geriamajame vandenyje buvo optimali (World Health Organization, 1994).
Vertinant fluoridų įtaką dantų ėduonies prevencijai, abejonių nekelia tūkstančiai atliktų mokslinių tyrimų, kurių rezultatai vienareikšmiai įrodė pastarųjų įtaką ėduonies sumažėjimui. Po vietinio fluoridų panaudojimo mažėja apnašų ir bakterijų kaupimasis dantų paviršiuje.
Visiškai suprantama, jog pats efektyviausias fluoridų metodas visuomenėje yra dantų pastos su fluoridais. Dabar tai yra visiems prieinamas ir paprastas fluoro naudojimo būdas. Todėl sunku paaiškinti, kuo remiasi befluorių dantų pastų šalininkai, kurie skatina žmones naudoti šiuos produktus.
Skaitydami mokslinę literatūrą, nerandame duomenų, įrodančių, jog fluoro neturinčios, ekologiškos dantų pastos turėtų moksliškai pagrįstų įrodymų apie dantų ėduonies sumažėjimą. Atvirkščiai, kai kuriuose šaltiniuose, reklamuojančiuose ekologiškas, fluoro neturinčias dantų pastas, galima rasti Maisto ir vaistų tarnybos prierašus, jog nėra įrodymų, įrodančių šių produktų efektyvumą, kovojant su dantų ėduonimi.
Lietuvos statistika, rodanti dantų ėduonies paplitimą tarp vaikų, grėsminga. Kas antras trejų metų vaikas mūsų šalyje jau turi sugedusių dantų. 7–8 metų amžiaus grupėje 86 proc. vaikų dantys yra pažeisti ėduonies, tarp dvylikamečių šis paplitimas siekia 67 proc. Šie skaičiai rodo, kad nuo pat mažų dienų vaikams dantų gydymas turėtų būti įprasta procedūra. Tačiau įvertinant odontologinių procedūrų specifiškumą (garsą ir vibraciją sukeliančių instrumentų naudojimas, neįprasti pojūčiai po nuskausminimo, galimai skausmingų procedūrų atlikimas ir pan.), vaikams neretai gydymas netampa malonia būtinybe. Kaip parodė tyrimas, atliktas tarp 12–15 metų moksleivių, net 51 proc. jų nurodė bijantys dantų gydymo. O dantų gydymo baimė dažniausiai tampa pagrindine priežastimi vengti net profilaktinių pasitikrinimų pas gydytoją odontologą .
Galima diskutuoti, ar dantų pastos su fluoridais naudojimas mažiems vaikams labiau efektyvus ar pavojingas jų sveikatai. Ar lengvos formos fluorozės pasireiškimas yra blogiau nei sugedę dantys? Pagaliau, ar visiems vaikams yra taip lengva ir paprasta gydytis dantis? Manyčiau, jog eilės vaikų, laukiančių dantų gydymo taikant bendrą nejautrą (Vilniuje, Žalgirio klinikoje šio gydymo vaikams tenka laukti apie metus laiko), yra pakankamai akivaizdus įrodymas, jog dantų gydymas vaikams – ne pats paprasčiausias išbandymas.
Amerikiečių mokslininkai šį faktą argumentuoja taip: labiausiai pasiekiamas ir pigiausias būdas, garantuojantis vaikų dantų sveikatą yra dantų pastos su fluoridais naudojimas netgi jaunesniems nei 2 metų vaikams. Prof. P. M. Milgrom ir
bendraautorių bendra nuomonė – atėjo laikas gydytojams odontologams, vyriausybei ir dantų pastų gamintojams peržiūrėti savo rekomendacijas . Be to, tyrimai, atlikti Norvegijoje, įrodė, jog fluorozės rizika vaikams, kurie nuo mažens naudojo pastą su fluoru, buvo absoliučiai minimali.Tačiau autoriai pabrėžė,jog fluorozės rizikai labai svarbus naudojamas dantų pastos kiekis: jis mažiems vaikams neturi viršyti žirniuko dydžio.
2010 metais T. Walsch ir bendraautorių paskelbtoje mokslinėje apžvalgoje apie dantų pastų efektyvumą nurodoma, jog dantų ėduonies prevencijai tikslingiausia naudoti pastas, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 1000 ppm fluoridų. Vaikų iki 6 metų dantų valymas su fluoro turinčiomis pastomis turėtų būti skiriamas atsižvelgiant tiek į ėduonies, tiek ir į fluorozės atsiradimo riziką .
2008 metų lapkritį Europos vaikų odontologų asociacija, atsižvelgdama į kritišką vaikų dantų būklę ir ankstyvą dantų ėduonies išsivystymą, priėmė rezoliuciją, kurioj išdėstytos žemiau pateiktos rekomendacijos:
/ Burnos sveikatos įvertinimas ir konsultacija reguliarių vizitų metu pirmaisiais vaiko gyvenimo metais yra svarbi strategija, siekiant išvengti ankstyvojo dantų ėduonies.
/ Tik išdygusius vaiko dantis rekomenduojama valyti su fluoro turinčia pasta.
/ Dantų ėduonies rizikos grupėje esantiems vaikams 2 kartus per metus rekomenduojamos profesionalios fluoro lako aplikacijos.
/ Dažnas vaikų girdymas saldžiais gėrimais, ypač iš buteliuko ir naktį, turėtų būti ribojamas.
Norėtųsi tikėti, kad mūsų gydytojai atsižvelgs į tai, ką siūlo pasaulio vaikų gydytojai odontologai ir kiekvienam atvykusiam vaikui pasiūlys efektyviausias dantų priežiūros priemones.”
Pagal ODONTOLOGŲ RŪMŲ ŽINIAS. 2011 M. RUGSĖJIS, NR. 3 (26)
